- kerė
- 1 kẽrė sf. (2) žr. 1 keras.
1. nupjauto ar išvirtusio medžio kelmas: Užkliuvo vežimas už kẽrės ir nė iš vietos On. Medį su visa kerè išrovė Škn. Turėjo dar keres svarstyti, balas ir versmes džiovinti S.Dauk. Medžių kerėse par pats mažiausis paukštis – arklažvirblis Rt. Karvė, į kẽrę [baloje paskendusią] koją įkliudžius, paskendo J. Kaip kẽrė, tik ką pažirgliúo[ja] KlvrŽ.
2. pagriuvusi ar vandens paplauta velėna: Atkerusi kerė nuslinko nuo kalno J. Čia didžiulė kẽrė, gali būti daug vėgėlių ar vėžių Kl.
3. užakusio ešero pluta: Kẽrė yra pluta iš šaknų ir kiminų ant apakusio ežero J.
4. Plng ratelio dalis, ropė; vytuvo stiebas: Ratino kẽrė yra vieta, kur įdėta špuolė Dr. Kẽrė yra įšrūbuota į krėslą Krg. Kad ratyno šniūras par liuosas, kẽrę reik pašrūbuoti juo į krėslo viršų Krg. | Čia būs gera kẽrė vytuvams Kal.
5. Rt konuso pavidalo medžio basliukas, į kurį įkalamas priekaliukas dalgiui tinti: Į kẽrę įkalamas preikalas, o pati kẽrė į žemę Krtn.
6. papėdė, į kurią įstatomi mestuvai: Padirbk man mastuvams kẽrę Kal.
7. tekėlo dėžė: Reiks dirbti naują, jau sena bėra kẽrė Krtn.
8. trikojė šaka, kerepėža (vartojama vaikų ar jaunimo žaidimui): Iš šito štai gera kerė išeitų Brs. Paveizėk pasabnią šaką kẽrei! Slnt. Ka paleidau lazdą, tujau kẽrė iš kojų išvirto Slnt. Ne vyras, lygu kẽrė, kerepėža Ggr.
9. scom. prk. mažas, neguvus žmogus: Ką toks kẽrė gali padaryti?! Kl.
◊ kẽrę grãjyti (mùšti, tvãtyti) tokį vaikų žaidimą žaisti (įbeda lazdą ar pastato trikoję šaką; vieni žaidėjai stengiasi mėtydami lazdomis tą šaką parversti, kiti gina): Kai grãjysit kẽrę, veizėkiat, vienas kitam kojų nepadaužkiat! Slnt. Vaikai kẽrę mùša Plt. Kẽrę bemùšdamas, par stibynas gavau Brs. Kẽrę vaikiai tvãtija su lazdoms Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.